| The Blues Had A Baby And They Named It Rock And Roll |
| Essays, Articles - Dainų istorijos | |||
|
There are no translations available. Muddy Waters – The Blues Had A Baby And They Named It Rock And Roll - Bliuzas susilaukė vaiko ir pavadino jį rokenrolu... Daugelis girdėjote šią populiarią Muddy Waters'o dainą (gaila skelbtino - legalaus Muddy Waters'o originalo neradau). Palyginkim rokenrolo Hall of Fame, bliuzo Hall of Fame sąrašus. Daug tų pačių atlikėjų ir tų pačių kūrinių - standartų abiejuose. Pažiūrėkim į bliuzo standartus (kad būtų lengviau - pagal abėcėlę). Kai kurie iš jų priskiriami ir roko standartams: Baby, Please Don't Go dainavo daugybė bliuzo ir roko muzikantų. Štai Bobas Dylanas - čia bliuzo ar roko muzikantas? Dainavo ir Ray Charles (dažnai priskiriamas ir pop ir džiazui), ir daugelis kitų... Rokiniuose bliuzo standartų koveriuose dažnai madinga pasišaipyti iš paprastos, kartais net primityvokos ir dažnai verksmingos bliuzo poezijos. AC/DC Baby, Please Don't Go Ir Aerosmith tikrai rokinis šios dainos atlikimas:
Panašių dainų bliuzo ir roko standartuose yra daugybė, ir kartais įdomu palyginti. Tai rašydamas visai nenoriu jokio iš muzikos stilių iškelti, ir nieko paneigti. Tiesiog tokia šiuolaikinės muzikos istorija - ankstyvoji populiarioji muzika, iš kurios vystėsi ir rokenrolas, ir džiazas, buvo pavadinta bliuzu. Muzika vystėsi ir vystosi. Kaip ir viskas istorijoje - spirale. Kažkas tam tikrais laiko tarpais pasikartoja. Pavyzdžiui - 7- ajame dešimtmetyje iš naujo atrastas ir įvardintas fusion - vėl madingas. Rašau - iš naujo atrastas, nes įvairių muzikos žanrų susiliejimas buvo žinomas visais laikais. Rokas, džiazas atėjo vėliau, su jiems būdingomis tobulesnėmis ir sudėtingesnėmis saviraiškos priemonėmis (vystymuisi būdingas progresas). O tradicinis bliuzas, nors ir atradęs daugybę naujų stilių ir pakraipų, liko pastovesniuose savo rėmuose, tačiau jau dažniausiai su elektroniniu, galingu įgarsinimu ir skambėjimu. Akustinis bliuzas mažiau populiarus ir darosi vis retesnis. Seniau ir dabar muzikantai grojo muziką kokia jiems patinka, ir kokią groti sugebėjo. Ir jiems visai nerūpėjo ją įvardinti. Priminsiu juokingą Alberto Kingo pasakymą: „Mes tada mokėjome kokias tris - keturias dainas. Ir mes jas grodavome - greitai, lėtai ir vidutiniškai”. Muziką įvardindavo ir įvardina dabar, muzikos kritikai ir klausytojai. Tik dar neseniai buvęs madingas stiliaus „švarumas" - grojamos muzikos žanro laikymasis pačių muzikantų pasirinkimu, šiuo metu nebemadingas. Ieškoma įdomių skambesio ir kompozicijos bei sceninio vaizdo sprendimų, mažiau jaudinantis kokiai muzikos krypčiai priskirs kritikai, nes jau eiliniam klausytojui (kaip man) sunku ir susigaudyti šiuolaikinių stilių vardų įvairovėje. Bus daugiau..
|
teisybe, kas mazdaug iki II karo nelabai kas ir isskirdavo jazz ir blues stilius - daznai pavadindavo vienu ar kitu vardu, nebent tai buvo senasis akustinis country blues. Galutinai jazz-a nuo bliuzo atskyre bop-o atsiradimas. Nors netvirtinciau, kad jazz kilo is bliuzo - tai labiau paraleliniai vienas kita papildantys zanrai. Juk jazz is esmes atsirado New Orleane kur buvo orkestru, o bliuzas - is Deltos kaimu ir ilgai buvo grynai kaimiskas.